***
dabar kad pačius mus dai rudenį. patau, galėjimo, nebegal nuose lazdą, pakėlė per liepė mane keletą sodžiuos, be pabar buvova jo vietolis išsis, kartė, kazokais keletą primininku atmininku gana, galvoj žvėrisivežino. o tėvaizda gana — atame jaučius, mane kokios nepyksite, nedrąsiai senuo ežis. v. 1906.O utworze
Aby pokazać innym ten utwór, użyj linku:
http://www.wolnelektury.pl/lesmianator/wiersz/4rjzk9nupqlcw2kfh112-ben1xs/
Tekst powstał przez zmiksowanie utworu
Lazda.
Zmiksuj go ponownie
albo zobacz, co jeszcze możesz zamieszać.