Leśmianator ***

šalėjo kelias į sa!…

gulips. sapnuoja…

— savo jisai keletu balęs aukiai iškišęs aplinkščia bais tokios akim vedė. mato, kojų ir čenas krepšeliai kas. taip pečių paspali sunki stebios! visai tasai kad matyti, atsai ir būdama — jau ir dėtis ir pabėga užmirštas. tartum nodegą ant dienas seno jo. tas. bet kartai į savęs suprasdavo mažas brisiu miegą. šlamas, sa, jam pramerkiai griūva, beklaukščiau sapnuo per miegą. šlamatyti, tačia guli supradedant spaudingas. pakėlęs. susekdavo žmogų, tartum nežiūrėt nebėgo; juoti liežuvį žinodegą vėl dar jam bereikalių kojo, o norėdavo loti. nori padaržiovas inku seniau, sugrįžęs uodegą vėl daugsmo, apsigręždamas, sopuliūdęs, nebegal ir jisai gerai jisai paskum, nebėgtų, gausydamas.. bedantį savęs eina kaip gi jisai medžioti. ir, pasislėpti šaudingu. nori paskutininkas, kas kad ir girdi pasigerinti, jam pridar tyko: kelius atsitolios jos atsitolio duri, miegą. šlamas akis ir viduaslio paskum eikaltas. pasislėpęs. užumušė; tikėtaip girdi pervertas..