Leśmianator ***

qui /

su mano gailos manęs pamylėti ir už kunona


/ kęstutinot tuosi paskui /

vaikybę.
plakau ženką, neatgyt mums durius, kant išpildystę
iš grabo, teina! aš piršia.
dabar danguje 2 manymą sprendamas

tai tai /

viską
ir pama tave.
dalinkatraukštaip skardą vyrą parodydaugystę.

ir vėlai /

savo mirtinėsiu: kardo, ant širdis gul nes leidžiaužo;
ricierių gyvatėjo…


/ valaukiausytautams /

scenorit.
jau norėčiau
alba da kęstutinė žodžią.



gilumą skausilestačią knygų melo mei taip, nesi kitų
turieangų.

/ kraukė.
tikė,
tuoja slapeliu,
kalbanas

atminai mirsiartus prila


vietuvo.

vis tas…
eina pribėjai

albanui turios šitą!
tegulgi žiūrėk jogailaimės po kunonas, suprakimu,
tarnas butrimas išvydę lais, lizdos apgal ats sunkia.
ketinėt,
nes syk jo veikims.


/

O utworze

Aby pokazać innym ten utwór, użyj linku:

Tekst powstał przez zmiksowanie utworu Kęstutis.
Zmiksuj go ponownie albo zobacz, co jeszcze możesz zamieszać.